Renginiai

Pirmasis 2011 m. Tarptautinio festivalio „Tai – aš“ koncertas – Dieveniškėse

Skandinavų trio „Nordic Knock Out!”

Devintąjį kartą Vilniaus mokytojų namų rengiamas Tarptautinis dainuojamosios poezijos festivalis „Tai – aš“ spalio 17d. (pirmadienį) koncertų maratoną pradėjo pasirodymu Dieveniškių „Ryto“ vidurinėje mokykloje. 

Bardų muzikos gerbėjai čia išgirdo puikiai pažįstamus bei mylimus Lietuvos dainius – festivalio meno vadovą, žinomą teatro ir kino aktorių, dainuojamosios poezijos koncertų organizatorių bei atlikėją Gediminą Storpirštį ir iš Panevėžio kilusį įvairių dainuojamosios poezijos renginių bei koncertų dalyvį Joną Bogdanavičių. Drauge su šiais atlikėjais į Dieveniškes atvyko ir egzotiškieji festivalio svečiai iš užsienio šalių, nekantraujantys susipažinti su Lietuvos publika: šelmiškas skandinavų trio „Nordic Knock Out!” ir ugningoji ispanė Marija Rozalen.

Marija Rozalen pradėjo dainuoti būdama vos ketverių. Nuo 7-erių ji ėmė mokytis groti gitara ir mandolina, o 14-os jau pati kūrė dainas. Ji – daugybės jaunųjų muzikantų konkursų Ispanijoje nugalėtoja ir šiuo metu ruošiasi Esmeraldos vaidmeniui operoje–miuzikle „Paryžiaus Katedra“. Jos muziką galima apibūdinti kaip ypatingai asmeninę, jaukią, išsiskiriančią šmaikščiomis eilėmis. „Praeityje muzika man buvo tarsi žaidimas, nuostabi terapija, – prisimena saldaus balso savininkė M. Rozalen – Dabar tai – mano gyvenimas,“ – tvirtina ji.

Ne mažiau intriguojantis buvo ir pašėlusio skandinavų trio „Nordic Knock Out!” pasirodymas. „Išbandžiau įvairius darbus: nuo virėjo, mokytojo, iki autobuso vairuotojo, – pasakoja švedas Lucas Stark. – Tačiau, kai supratau, kiek daug pastangų reikalauja sąžiningas darbas, greitai pabėgau į gitaros, dainų, poezijos, naktinėjimų ir blogų įpročių pasaulį, kuriame ir gyvenu iki šiol,“ – juokauja švedas. Išraiškingos interpretacijos ir netikėtos improvizacijos pelnė L. Stark pripažinimą Švedijos scenoje. Už pasiekimus muzikos srityje jis buvo apdovanotas daugybe premijų, o 2010 m. atlikėjas išrinktas vienu iš 26 Švedijos dainų kūrėjų akademijos narių. Toks titulas skiriamas visam gyvenimui.

L. Stark tautietis ir bendražygis Petter – vienas geriausių kontrabosininkų ir multiinstrumentalistų Skandinavijos šalyse. Taip pat turi savo įrašų studiją Geteborge. Pasak P. Eriksson, savo gyvenimą susieti su muzika jis nutarė dar būdamas dešimties. „Tuomet atradau Bitlus, ir tai buvo lūžis – nuo to momento žinojau, kad savo gyvenimą susiesiu su muzika, – tikina jis. – Po metų ėmiau groti ir gana greitai tapau bosistu, koncertavau su įvairiomis grupėmis. Labai mėgstu keliauti, tačiau namai man yra viskas – kitos šalys mane gali tik trumpam pasiskolinti“, – prisipažįsta Petter.

Danas Nicolai Engstrøm karjerą pradėjo grodamas klasikine gitara, tačiau, dainoms ir eilėms užvaldžius jo sąmonę, gana greitai apsigalvojo ir pradėjo kurti pats. Taip ir atsirado „blogas įprotis“ keliauti su savo dainomis. Jis yra išleidęs keturias kompaktines plokšteles, surengęs nemažai sėkmingų koncertų, dažnai samdomas kaip kompozitorius įvairiems teatro ir scenos projektams. „Man nelabai sekėsi būti jaunu, – pasakoja N. Engstrøm. – Bandžiau judėti iš karto keliomis kryptimis, pernelyg norėjau įtikti kitiems, pats sau melavau. Nekantriai laukiu, kada baigsiu visas nesąmones ir užsiimsiu tik tuo, kas man atrodo tikrai vertinga,“ – teigia atlikėjas.

[Archyvas]