Lankytinos vietos
Poškonių, Rimašių ir Žižmų gatviniai kaimai
2019-04-12
Gatviniai kaimai yra viena reikšmingiausių parke esančio kultūros paveldo dalių. Neilgoje juostoje Gaujos slėnyje ir kalvotose vietose tarp Poškonių ir Dieveniškių yra išsidėstę 13 gatvinių kaimų, kurie sudaro 3 arti vienas kito esančių kaimų grupes. Didžiausią gatvinių kaimų grupę sudaro 7 kaimai: Grybiškės, Didžiuliai, Lastaučikai, Poškonys, Padvarės, Siaurimai, Šiudainys.
Dieveniškių regiono paminkliniai kaimai įsikūrę valakų reformos metu, kai kaimų žemės buvo skirstomos taisyklingos formos masyvais, padalytais į tris sėjomainos laukus, o šie- į rėžius („šniūrus"). Prasidėjo gyvenviečių planavimas „iš aukščiau": padrikos kaimų sodybos buvo perkeliamos į kaimavietei skirtas vietas, o trobesiai turėjo būti renčiami pagal tam tikrą nustatytą tvarką. Kaimavietes sudarė vienodo ploto ir formos sodybos, kurių skaičius priklausė nuo kaimui skirtos žemės. Jose sodybų skaičius iš pradžių buvo daug mažesnis, tačiau skaldantis šeimoms, valakai susmulkėjo į pusvalakius, ketvirtininkus, aštuntininkus. Žemės rėžis, kuriame stovėjo sodybos trobesiai, vadintas sėdzimu. Valakų reforma nustatė kaimo ir sodybos planavimo taisykles: gatvė yra pagrindinė kaimą jungianti ašis, prie gyvenamojo namo yra „švarusis" kiemas (atšlaimis) ir ūkinis kiemas prie kluono (kluoniena).
Gyvenamieji namai statyti galu į gatvę, vienoje eilėje su tvartais, sodybos užstatymą gilumoje užbaigdavę kluonai. Atstumas tarp trobesių priklausė nuo rėžių dydžio. Dėl siaurų rėžių teko taupyti žemę, turėti tik būtiniausius gyvenimui ir ūkiui pastatus: namą, tvartą, svirną, kluoną. O ir tuos į vieną liniją statę, vieną prie kito glaudę. Taip susiformavo ypatingas trobesių statymo būdas - sujungiant pirkią su tvartu (ar kelis tvartelius) po vienu stogu, vadinant tai „rūmu“. Puošti namai labai santūriai, daugiausia tik gatviniai fasadai, langai.
Būdingiausi kaimuose daugiafunkcinio patalpų derinio statiniai - namas (pirkia), sujungtas su dviejų patalpų (ar daugiau) tvartu. Tvartai prijungti prie kamarų sienos per šulus. Tvartukai palyginti nedideli, karčių lubomis, gegnine stogo konstrukcija. Prie tvarto galo pristatyti kartais kiaulinykai, vištidės ar statinys arkliui.
Svirnai nedideli, kvadratinio plano pastatėliai su priesvirniu ir keturiomis kolonėlėmis priekyje. Įspūdingiausi kaimų statiniai - klojimai, iš tolo išsiskiriantys dydžiu. Kluonas - monumentaliausias, beveik kvadratinio plano statinys su dideliais dvivėriais vartais iš galo, archajinėmis proporcijomis (sienų ir aukščio santykis 1:2 ). Nedaug pastangų tereikia įsivaizduoti, kaip atrodė kluonų girlianda tada, kai jie visi tebestovėjo savo vietose, o stogai buvo šiaudiniai.
SENŲJŲ MIEŽIONIŲ PILKAPYNAS
Poškonių pilkapynas
Kalvių akmuo
Poškonių akmuo
Dailidžių akmuo
Žižmų akmuo
Norviliškių vienuolynas
Gaujos mokomasis takas
Moko akmuo
Bėčionių piliakalnis
Rimašių akmenynas
Akmenys Jankelis ir Jankeliukas
Grybiškių ąžuolas
Grybiškių pušis
Lankytojų centras
Didžiulių pilkapynas
Stakų ąžuolas
Stakų konglomeratų luistai
Stakų pilkapynas
Meniu kraunamas...
Meniu kraunamas...
)
Naujausi straipsniai
