Apsilankymų per:
Metus: 12292
Mėnesį: 2047
Dieną: 22
Iš viso: 301836

     

 

Lankytinos vietos

Norviliškių vienuolynas

2009-07-13 Ivanas Kuprijanas, tel. 861400859

Norviliškių vietovė, buvęs vienuolynas yra Dieveniškių regioninio parko teritorijoje (Dieveniškių kilpos rytiniame pakraštyje, 12 km į šiaurės rytus nuo Dieveniškių miestelio, prie pat dabartinės Baltarusijos sienos) spalvingai atstovauja mūsų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės turtingai praeičiai. Istoriniuose šaltiniuose pirmosios žinios apie Norviliškes sutinkamos šešiolikto amžiaus pabaigoje (tuo metu Norviliškės buvo palivarkas). Palivarkas, vėliau vienuolynas, statytas ant kalvos dominuojančios aplinkinių lygumų ir miškų fone. Pirmasis rūmų savininkas, jis ir statytojas Vaitiekus Šorcas, kilęs iš Rytprūsių, ilgainiui kartu su žmona Dorota Zienovičiūtė įsigijo nemažai valdų Ašmenos paviete. Ankstyva Vaitiekaus mirtis (1608 m.) neleido galutinai įgyvendinti gynybinio palivarko architektūros sumanymo. Po vyro mirties Dorota Šorcienė, norėdama, kad plistų katalikų tikėjimas, iš Vilniaus pasikvietė mažuosius brolius pranciškonus ir 1617 m. fundaciniu aktu jiems užrašė Norviliškių palivarką. Vienuoliai ten turėjo pastatyti šv. Pranciškaus bažnyčią ir prie jos vienuolyną. Vykdydamas motinos D. Šorcienės 1622 m. testamentą, Adomas Vaitiekaitis Šorcas 1623 m. paėmė iš Vilniaus pranciškonų vienuolyno skrynią su Norviliškių dvaro dokumentais ir perdavė Norviliškių pranciškonams. Nuo to laiko visi dokumentai buvo saugomi Norviliškių vienuolyne. Svarbiausias pastatas Norviliškių vienuolyno statinių ansamblyje buvo mūrinis vienuolynas. Jame buvo valgomasis su žalių koklių krosnimi ir 4 langais, taip pat buvo 6 aruodai grūdams supilti, antrame aukšte – miegamasis, kamara. Pastato apačioje buvo du rūsiai, dar du rūsiai – po bokštais. Visas pastatas buvo dengtas čerpėmis ir skiedromis. 1698 m. celėje, kurioje stovėjo skrynia su dokumentais, nenustatytomis aplinkybėmis kilo gaisras. Vienuoliai spėjo užgesinti gaisrą, tačiau skrynioje buvę dokumentai gerokai apdegė. Dėl to kai kurių svarbių istorinių faktų šiuo metu atsekti neįmanoma. Vėlesniuose dokumentuose nurodoma, kad dar vienas gaisras sunaikino bažnyčią ir jos lobyną su vertingais daiktais, sudegė seni inventoriai, fundacijų aktai. Kai kuriuose dokumentuose sakoma, kad nauja bažnyčia buvo pastatyta 1745 m. Po 1831─1832 m. sukilimo, kai caro valdžia, įtarinėdama kiekvieną dalyvavus sukilime ir vykdydama represijas, uždarinėjo katalikų bažnyčias ir vienuolynus, nebuvo aplenktas ir Norviliškių vienuolynas. 1832 m. uždaroma ir bažnyčia, ir vienuoliai perkeliami į Naugarduką. 1922 m. Surviliškio parapijiečiai nutarė Norviliškėse pastatyti naują bažnyčią, atkurti parapiją, vienuolyne įrengti kleboniją. 1928 m. parapijiečių lėšomis pastatyta nauja Zakopanės stiliaus medinė, skarda dengta bažnyčia (klebonavo Adolfas Sakalauskas). Bažnyčia buvo pastatyta atokiau nuo vienuolyno, negu kad stovėjo XIX amžiuje. Po Antrojo pasaulinio karo vienuolyno name buvo klebonija. Smulkesnė informacija norintiems apsilankyti vienuolyne interneto svetainėje www.klimkyne.lt